Komentaras pirmą kartą publikuotas naujienų portale vz.lt
Viešumas visada buvo galingas valdžios ir verslo kontrolės įrankis – demokratijos sarginis šuo. Deja, jis veikia vis silpniau. Pastarieji įvykiai tą akivaizdžiai parodo, nors tendencija tęsiasi jau ne vienerius metus – vis mažiau susikompromitavusių ir visuomenės pasitikėjimą praradusių politikų atsistatydina. Vis dažniau jie ir jos tokių situacijų nebesureikšmina.
Tai palengvina darbą komunikacijos patarėjams, nes iš esmės tampa nesvarbu, ką ir kaip politikas pasakys. Jis ar ji gali tiesiog pareikšti, kad daugiau nieko nesakys. Ribotą informacijos skleidimą į išorę jau senokai yra įvaldžiusios ir didžiosios korporacijos, kai žurnalistams tenka tiesiog parašyti, kad susisiekti su įmone nepavyko.
Tad kur tokia situacija mus gali nuvesti?
Nebėra alsavimo į nugarą
Pradėkime nuo to, kad silpnėjant visuomenės kontrolei, išsikreipia valdžios pusiausvyra. Tradiciškai žiniasklaida, o dabar ir socialiniai tinklai – tai demokratijos sarginis šuo.
Dar sakydavome, kad tai – ketvirtoji valdžia, nes savo skvarbiu žvilgsniu ji palaiko kitų trijų valdžių – Seimo, Vyriausybės ir teismų – tonusą bei primena, vardan ko jie dirba.
Tačiau pastaruoju metu viešumas valdžioje esantiems asmenims atrodo vis mažiau grėsmingas.
Net jei ištraukiami neaiškių pinigų skeletai iš spintų ar visiems atvimpa žandikaulis, kad asmeniškumai tampa svarbiau nei valstybės įvaizdis ir tai vyksta per patį NATO sumito įkarštį.
Seimas skubos tvarka bando priimti Baudžiamojo kodekso pataisas, kad išgelbėtų draugus „čekutininkus“ nuo atsakomybės, ir sustoja ne tiek dėl viešumo, kiek dėl to, kad laikas atostogauti. Nes juk tai šventas reikalas vasarą.
Prezidentūros – įprastai visuomenės moralės kompaso – rodyklės pastaruoju metu taip pat keistai susvyruoja, kartais marsiečius rodo.
Tradiciškai žiniasklaida, o dabar ir socialiniai tinklai – tai demokratijos sarginis šuo.
Kad žmonės lengviau pamirštų neteisybes, būsimų pensijų pinigai, egzaminų balai tiesiog krenta iš dangaus kaip prieš rinkimus ledai krisdavo patikliems Kėdainių gyventojams tiesiai į širdis ir konvertuodavosi į balsavimo biuletenius vienai partijai.
Apie visa tai viešumoje kalbama be perstojo – savo darbus dirbantys piliečiai vos spėja sekti tokius valdžios šou pasirodymus. Ar tai turi kokį poveikį? Vis dažniau ne – šuo loja, o karavanas eina.
Protestų, tikėtina, daugės
Bet kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį – sako trečiasis Niutono dėsnis. Tad būtų naivu manyti, kad šis jėgų išsibalansavimas neturės ilgalaikių pasekmių.
Matydami, kad viešumas situacijos nekeičia, gyventojai bandys aktyviau reikšti savo nuomonę – vieną iš tokių protestų matėme praėjusią savaitę, kur žmonės tiesmukai sakė „Lauk“.
Kita vertus, ir anksčiau turėjome daug gausesnių protestų, kur visi šaukė „Gėda, gėda“, bet realių pokyčių valdžioje nuo to nevykdavo.
Kol kas veiksmingi tik ūkininkų traktoriai – nauji ar seni. Nors labiau tai – dekoracija, o tikroji įtaka vyksta kitais kanalais. Per būsimą palaikymą ar nepalaikymą rinkimuose, nes ūkininkai – svarbūs rajonų galios ir įtakos centrai, o 71 Seimo narys vis dar yra renkamas vienmandatėse apygardose.
Ir dar gyventojų namai yra neliečiami – prie nekilnojamojo turto galima liestis tik su baltom pirštinėm, o geriausia – išvis nekišti rankų. Tą valdžia taip pat išmoko.
O visa kita – tik triukšmas, į kurį galima nekreipti dėmesio. Nes jei protestai veiktų, tai reguliariai ir net basomis pasirodantys policininkai, ugniagesiai ir pasieniečiai, o taip pat ir mokytojai šiuo metu gyventų puikiai. Deja, taip nėra.
Ar visuomenė atras veiksmingesnių protesto formų? Pamatysime. Bus riaušių? Kitose šalyse žmonės tokiais būdais taip pat protestuoja arba greitai atsiranda tų, kurie tokiomis situacijomis pasinaudoja, kad sukeltų chaosą.
Kitų įrankių – nedaug
Viešumas – greičiausiai suveikiantis įrankis, kuriuo gali pasinaudoti visuomenė savo išsirinktos valdžios bei verslo kontrolei.
Kitas galingas įrankis – rinkimai. Bet bėda ta, kad jie vyksta retai – per ketverius metus nekontroliuojama valdžia gali, oho, kiek visko pridaryti!
O daugiau ne tiek daug įrankių ir lieka: į Konstitucinį teismą gyventojai tiesiogiai kreiptis negali, paprasti teismai – precedentų iš esmės neturime ir nesame Jungtinės Amerikos Valstijos, kur nemaža dalis Donaldo Trumpo sprendimų atsiduria teismuose.
Ekspertų, asociacijų, akademikų nuomonė? Matėme, kiek jų buvo klausomasi priimant mokesčių reformą.
Europos Komisija, Europos Žmogaus Teisių Teismas? Ilgai trunkantys procesai arba skėtis, kai lietus jau pasibaigęs.
Verslo atžvilgiu žmonės gali padaryti cancel – prekės ar paslaugos daugiau nebesirinkti. Kiek sudėtingiau didžiųjų technologijų kompanijų atžvilgiu, tokių kaip „Meta“, „Google“, „Microsoft“ ar „Open AI“. Todėl jos ir gali sau leisti į žurnalistų ar net Vyriausybių užklausas neatsakinėti.
Ateitis gali būti liūdna?
Tad didėjantis atotrūkis tarp visuomenės ir valdžios, o taip pat ir korporacijų, greičiausiai, ves į tolesnį nusivylimą demokratija, rinkimais, institucijomis – o jomis ir taip menkai Lietuvoje pasitikime.
Skatins dar didesnį susiskaldymą, kraštutinių judėjimų stiprėjimą, tikėjimą sąmokslo teorijomis ir propagandinėmis tiesomis socialiniuose tinkluose.
Pamenate, dėl ko žlugo Lietuvos ir Lenkijos valstybė, ir po to Lietuva daugiau nei šimtmečiui neteko valstybingumo? Liberum veto buvo viena iš priežasčių, kai kiekvieno bajoro asmeninis interesas buvo aukščiau valstybės.
Saulė – geriausias dezinfekantas, o elektros šviesa – efektyviausias policininkas, prieš šimtą metų yra pasakęs JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas. Visi gerai žinome, kas nutinka žaizdoms, kai jų nedezinfekuojame, arba kas vyksta tamsiuose kiemuose. Nelinkėkime to Lietuvai.
Rita Saunorytė Norutienė, komunikacijos agentūros „Chestnut“ direktorė, Lietuvos komunikacijos asociacijos tarybos narė
